Pradžia - Lietuvos Stačiatikiai

2026 m. spalio 4 d., Sekmadienis

rugsėjo 21 d. pagal senąjį kalendorių

Dienos šventasis

AŠTUONIÓLIKTOJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

GARBÌNGOJO IR̃ GYVÝBĘ TEĨKIANČIO VIẼŠPATIES KRỸŽIAUS IŠÁUKŠTINIMO ŠVEÑTĖS UŽBAIGIAMÓJI DIENÀ

I prokimenas, t. 1:
Viešpatie, būki Tu mums gailestingas, mes gi taip Tavim pasikliovėm. (Ps 32 (33), 22)
Džiūgaukite, teisieji, Viešpatyje, — dera Jį šlovint doriesiems. (Ps 32 (33), 1)

II prokimenas, t. 1 (Demetrijui Rostoviškiui):
Šaukias teisieji —juos Viešpats išgirsta, iš visų bėdų juos išgelbi. (Ps 33 (34), 18)
Visos tautos klausykit, ką pasakysiu! Išgirskite kurie tik pasauly gyvenat! (Ps 48 (49), 2)

III. Aleliuja, t.1:
Dievas man paveda bausti, tautas mano valdžiai pajungi. (Ps 17 (18), 48)
Kurs maloningas savam pateptiniui — Dovydui ir jo ainiams per amžius. (Ps 17 (18), 51)

IV. Aleliuja, t. 2 (Demetrijui Rostoviškiui):
Teisuolio burna išmintį skelbia, liežuvis teisybę byloja. (Ps 36 (37), 30)
Jo širdyje Dievo Teisynas, jis nesvyruodamas žengia. (Ps 36 (37), 31)

Šventasis vyskupas Demètrijus (Dimìtrijus, Dmìtrijus) Daniẽlius Tuptãlo Rostovìškis (Rostoviẽtis), gimęs ne toli Kìjevo, Makãrove, Zaporòžės Kariúomenės Žẽmėje (buv. LDK Kìjevo Vaivadijà, vėliau Žečpospòlitos Mažõsios Lénkijos provincija), kazoko (bajoro) šeimoje, nuo 1660 gyvenęs Kìjeve, nuo 1662 mokęsis Kìjevo Brolìjos prie Viẽšpaties Apreiškìmo vienuolyno kolegijoje, 1668 vienuoliškuosius įžadus davęs Kìjevo Kirìlo Aleksandriẽčio ir̃ Atanãzo Dìdžiojo vienuolyne, nuo 1669 jerodiakonas, nuo 1675 jerovienuolis, paskirtas pamokslininku, 1677-83 gyvenęs Lietuvõs Didžiõjoje Kunigaikštỹstėje, nuo 1677 pamokslavęs Sluckè, Vìlniuje, Naujãkiemyje, nuo 1679 – Černìgove, Šveñtojo Mikalõjaus Lìko (iš Lìkijos Mìrų) netoli Batòrino vienuolyno vienuolis (1679-1681), 1681-1683 Maksakòvo Viẽšpaties Atsimaĩnymo vienuolyno igumenas, 1684 persikėlęs į Kìjevo Žẽmę, tapęs Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuoliu, buvęs dar kelių vienuolynų igumenu, 1701 išvykęs į Rùsijos Impèriją, 1701 paskirtas Tobòlsko ir̃ Viso Sìbiro metropolitu, 1702 – Dìdžiojo Rostòvo ir̃ Jaroslãvlio metropolitu, Didžiãjame Rostovè įkūręs mokyklą, kurioje dėstęs graĩkų ir lotỹnų kalbas, pamoksluose smerkęs atskalūnus, Bažnýčios skilimą, palaikęs Pẽtro Dìdžiojo († 1725) švietimo reformas, parašęs garsiuosius „Šventų̃jų gyvẽnimus“ („Книга житий святых“, ~1684-1705, išl. 1689-1705), istorinių, poleminių ir pamokomųjų veikalų, misterijų, miręs Didžiãjame Rostovè, palaidotas Rostòvo Viẽšpaties Išganýtojo Jė́zaus Krìstaus vienuolyno Švenčiáusiosios Trejýbės katedroje Rùsijos Impèriją valdant Pẽtrui Didžiájam, Visõs Rusiõs Valdõvui valdovui (1682-1725) ir Imperãtoriui (1721-1725) († 1709)

Šventasis Apãštalas ìš 70-ies Kvadrãtas (Kodrãtas), skelbęs Evangèliją Ãtikos Atė́nuose ir Tesãlijos Magnèsijoje, buvęs išrinktas Ãtikos Atė́nų ir – galbūt – Tesãlijos Magnèsijos vyskupu, 126 imperatoriui (117-138) Pùblijui Èlijui Trajãnui Hadrijãnui „Apologiją“, ginančią krikščionis (jo bandymas apginti persekiojamuosius buvo sėkmingas – Hadrijãnas įsaką nieko neteisti be rimtų faktų), kurios ištrauką pateikia Eusèbijus Cezarėjiẽtis († 339) „Bažnýčios istòrijoje“ (Eusebius, Historia ecclesiastica IV, 3) (Kvadrãtui priskiriamas ir išlikęs laiškas Diognètui), už savo viešą veiklą buvęs apmėtytas akmenimis, vėliau – suimtas, įkalintas ir numarintas badu kalėjime galbūt valdant Pùblijui Èlijui Trajãnui Hadrijãnui; laikomas pirmuoju graikų apologetu (Ròmos Impèrija) († II a.)

Dienos skaitiniai

Evangelija pagal Morkų
(Mk 8, 34-38; 9, 1)

Evangelija pagal Matą
(Mt 18, 23-35)

Evangelija pagal Joną
(Jn 10, 9-16)

Apaštalo Pauliaus laiškas Galatams
(Gal 2, 16-20)

Apaštalo Pauliaus laiškas Korintiečiams
(2 Kor 9, 6-11)

Apaštalo Pauliaus laiškas Hebrajams
(Hbr 7, 26-28; 8, 1-2)