Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DEVYNIÓLIKTOJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

GARBÌNGOJO, ŠLOVÌNGOJO PRÃNAŠO, VIẼŠPATIES PÌRMTAKO IR̃ KRÌKŠTYTOJO JÕNO PRADĖJÌMAS

I prokimenas, t. 7 (Jonui Krikštytojui):
Teisusis Viešpačiu džiaugias, linksta prie Jo ir glaudžias. (Ps 63 (64), 11)
Išgirsk mano balsą, kai Tau, Dieve, meldžiuosi. (Ps 63 (64), 2)

II. Aleliuja, t. 5 (Jonui Krikštytojui):
Teisuolis klestės sau kaip palmė, kaip kedras Libano šakosis. (Ps 91 (92), 13)
Viešpaties namuos pasodintas, žydės jisai prieangiuos Dievo. (Ps 91 (92), 14)

Šventasis pranašas Jõnas Krìkštytojas, už kurį „tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio“ (Mt 11,11), paskutinysis Sẽnojo ir pirmasis Naũjojo Testameñto pranašas, „Týruose šaukiančiojo balsas“ (Mk 1, 3), Viẽšpaties Pìrmtakas ir̃ Krìkštytojas, prilyginamas pranašui Elìjui († IX a. pr. Kr.), kilęs iš Judė́jos, kunigų giminės, Zachãrijo Teĩsiojo († I a. pr. Kr./I a. po Kr.), kunigo iš Abijos skyriaus, ir Elzbiẽtos Teisiõsios († I a. pr. Kr./I a. po Kr.) (Lk 1, 5-25, 57-80), Diẽvo Mótinos Marìjos giminaitės, sūnus, kurio gimimą tėvams apreiškęs arkangelas Gabriẽlius (Lk 1, 5-80), augęs Judė́jos dykumoje, Judė́joje ir̃ Samarìjoje skelbęs artėjančią Diẽvo rūstybės dieną, kvietęs atgailai, mokęs melstis ir pasninkauti, „krikštytojų“ bendruomenės narys (gal susijęs su esènų bendruomene), Jordãno upėje krikštijęs atgailaujančiuosius, pakrikštijęs Jė́zų ir pavadinęs Jį Mesijù (Mt 3, 1–15), Galilė́jos ir Perė́jos tetrárcho (4 pr. Kr.– † 39 po Kr.) Èrodo (Heròdo) Antìpo, Èrodo (Heròdo) Dìdžiojo († ~4) sūnaus, įsakymu uždarytas į kalėjimą ir kalintas, nukirsdintas prašant Erodiãdos († ~39), Èrodo Boèto Pilỹpo (27 pr. Kr.– † 33/34 po Kr.) sutuoktinės, dukrai Salòmei († 62), palaidotas Alỹvų kalne (Ròmos Impèrija) († ~28/30)

Šventasis vyskupas Inokeñtijus (Inoceñtas) Ivãnas (Popõvas Benjamìnovas), Maskvõs ir Kolòmnos metropolitas, Amèrikos ir Sìbiro apaštalas (Rùsija) († 1879)

Šventosios vienuolės Ksantìpė Toletė́nė († I a.), Pròbo, artimo imperatoriui (54-68) Nerònui Kláudijui Cèzariui Augùstui Germãnikui žmogaus, užėmusio aukštą postą Hibèrijoje, Tarakònės Ispãnijos provincijoje, žmona, girdėjusi apaštalo Paũliaus († 64/67) skelbiamą Evangeliją, drauge su vyru pasikrikštijusi, o taip pat Poliksènė Ispãnė († ~109), jos sesuo, pakrikštyta apaštalo Andriẽjus Pirmà Pàšauktojo († ~60/70), su seserimi skelbusi Evangeliją Tarakònės Ispãnijos Toletè (dab. Tolèdas) (Ròmos Impèrija) († I a.)

Šventoji kankinė Heraìdė (Raisà) Aleksandriẽtė, mergelė, iš Ròmos Egìpto Aleksándrijos, savanoriškai prisijungusi prie areštuotų už krikščionybės skelbimą 150 krikščionių, gabenamų laivu į bausmės vietą, kankinta ir nukirsdinta Ròmos Egìpto Antinòjoje (Antinòpolyje) valdant Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (285–305; uzurp. 306–308, 310) ar Valèrijui Licinijãnui Licìnijui (308-324) (Ròmos Impèrija) († ~308 ?)

Šventieji kankiniai Jõnas Sirakūzė́nas bei Antonìnas (Antònijus) Sirakūzė́nas ir Pẽtras Sirakūzė́nas, jo sūnūs, Šiáurės Ãfrikos valdytojui (875-902) Abù Ishákui Ibrahìmui II ibn Ahmèdui užėmus Sikìlijos metropoliją Sirakū̃zus, suimti ir išgabenti į Ãfriką, visi trys neatsisakę savo tikėjimo, kankinti ir nužudyti, o taip pat Andrė́jus Sirakūzė́nas, irgi atgabentas į Ãfriką, kankintas ir nužudytas Šiáurės Ãfrikoje tuo pat metu kaip ir Jõnas su savo sūnumis (Aglabìdų Emyrãtas) († ~886)